Grįžti atgalIš to meto spaudos: Visose srityse Ukmergė padarė didelę pažangą ir į prieškarinę visai nebepanaši. Galima sakyti, kad Lietuvoje yra dvi Ukmergės – sena, sukežusi ir archaiška, kuri visai nyksta ir naujoji – šviesi, moderni, kultūringa ir turi gražią ateitį. (1939m. „Lietuvos aidas“)
Amatų mokykla, kurioje tarpukariu veikė du skyriai, stalių ir metalininkų, buvo priimami berniukai nuo 14 metų. 1935m. vadovaujant lakūnui Jonui Šalaviejui šioje mokykloje buvo sukonstruotas pirmasis sklandytuvas. Šiandien šiame pastate įsikūrė Ukmergės technologijų ir verslo mokykla.
Viena iš įdomiausių Ukmergės vietų, reprezentuojančių pažangą tarpukario metais, tai A. Smetonos gimnazija. Čia išlikusi autentiška grindų mozaika, o vestibiuliuose geriamojo vandens fontanėliai, kurių autorius skulptorius B. Bučas (poetės Salomėjos Neries vyras). A. Smetonos gimnazijos statybų biudžetas viršijo tuometinės Ukmergės miesto metinį biudžetą – 780 tūkst. litų. Ir pats didžiausias atradimas – remonto metu atidengti autentiški vyčiai.
1933 metais Ukmergėje iškilo pirmasis modernistinis gyvenamasis namas, kurio šeimininkai ligoninės chirurgas Aleksandras Dumbrys ir jo žmona mokytoja Albina. Namas miesto gyventojus stebino architektūrinėmis formomis. Čia buvo įrengta klinika ir vaistinė.
Ligonių kasų rūmai byloja, apie Ukmergės augimą. Ukmergė buvo antras miestas po Kauno, pasirūpinęs, kad būtų įdiegtas vandentiekis ir kanalizacija. Ukmergės vandens bokšte vis dar išlikę autentiški užrašai.
Žymiausias mūsų burmistras – tai Vladas Rėklaitis, kuris iš esmės tą miestą padarė europiniu. Masiškai grindžiamos gatvės, vandentiekis, kanalizacija, statomi namai, gimnazijos, pradinės mokyklos...
Tokio didelio mastelio objektai kilsteli Ukmergės statusą iki tikrojo miesto ir būtent šitas amatų mokyklos pastatas yra vienas iš jų.
