Vos per penkerius metus pastatyta Švėkšnos neogotikinė bažnyčia. Kryžiaus kelio stotys atgabentos iš Bavarijos, o didysis altorius - iš Austrijos. Apsilankęs bažnyčios bokšte, vietinis dailidė V. Bliūdžius atrado varpo tvirtinimo detales, kurias gamino jo prosenelis. „Saulės“ gimnazija panaši į mažus neoklasicistinius „rūmus“, kurie iškilo po didžiojo gaisro, prie gimnazijos steigimo itin prisidėjo Amerikos lietuviai. Atidarymas buvo iškilmingas, jame dalyvavo prezidentas Antanas Smetona su visa svita – diplomatiniu korpusu, užsienio svečiais. Pagrindinė miestelio aikštė, kur stovėjo mūrinis 27 krautuvių, vadinamųjų „kromų“pastatas, po gaisro buvo atstatytas, o karo metais vėl nugriautas. Švėkšnoje tarpukariu gyveno gausi žydų bendruomenė, kurią šiandien mena miesto sinagoga pakraštyje. Šiame pastate sovietmečiu veikė kultūros namai, vėliau sporto salė. Švėkšna iki šiol tapatinama su psichiatrine ligonine. Šio pastato projektą neatlygintinai parengė archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

Švėkšna tarpukariu – galvos skausmas valdžiai, kontrabanda ir šio miesto gatvėse filmuotas pirmasis spalvotas Lietuvos kino studijos politinės satyros meninis filmas „Marš marš tra-ta-ta“.