MEDIATEKA

Palanga ir Šventoji

Ar reikia panaikinti bendrąsias maudykles ir kodėl, ar galima neštis į pliažą fotoaparatus ir žiūronus, ar reikia gelbėti skęstantį kreditorių? Atsakymus siųsti iki vasaros pabaigos. (1932m., „Lietuvos pliažas“)

Šventosios uostas, žinomas dar nuo kuršių laikų. Kažkada Šventosios miestelis buvo 6 ūkiai, į Palangos pusę visas pajūrys priklausė grafui Tiškevičiui. 1921m. arbitražo sprendimu Šventosios uostas atiteko Lietuvai. Praradus Klaipėdą Šventosios uostas tapo vieninteliu išėjimu į Baltijos jūrą. Pagal „mūrinės Lietuvos“ planą per porą metų buvo pastatyti ne tik žvejų namai, bet ir mokykla, modernių vilų kvartalas. Šventojoje 1934m. buvo švenčiama pirmoji Jūros šventė, dviem savaitėmis anksčiau nei Klaipėdoje. Tuo metu Palangoje buvo 80 sodybų, iš kurių pusė priklausė valstiečiams ir daržininkams, kita pusė – žydams. Šią vietovę įsigijus grafui Mykolui Tiškevičiui Palanga iš žvejų bažnytkaimio tampa kurortu, iškyla vilos - „Romeo“ ir „Džiuljeta“, „Jūros akis“, Buršteino vila, A. Smetonos rezidencija „Baltojoje viloje“. Užsuksime ir į Antano Mončio namus-muziejų.

Ką sako žmonės

iš akies ir iš širdies

Mikelis Balčius,

kraštotyrininkas

Kuršiams kiekvienas vanduo, kuris teka prieš saulę, buvo šventas. Taip atsirado Šventosios pavadinimas

Paulius Laurinaitis,

architektūros istorikas

Šventosios uostas iki 1923m. tai buvo vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą, kartu su Palanga ir buvo šnekėta, kad reikia uostą Palangoje statyti.

Sabina Mončys,

skulptoriaus A. Mončio dukra

Apie tėvą. Jis buvo labai mylintis: labai mylėjo žmones ir materiją – medį, mišką. Ypatingai medį! Todėl jis ir dirbo su medžiu: tai buvo medžiaga, kurią jis labai mylėjo ir gerbė.

Mums įdomi tavo nuomonė.

Pasidalink savo patirtimis, jei jau buvai šiame mieste