Grįžti atgal į maršrutąLiepojos Oskaro Kalpako tiltas (spėjama, Gustavo Eifelio projektas). Vienas seniausių Latvijos metalinių konstrukcijų tiltas. Rucavos mokykla (arch. Indriks Blankenbugs). Rucavos evangelikų-liuteronų bažnyčia (XIX a., tarpukario interjeras). Rucavos gaisrinė. Liepojos cukraus fabrikas (arch. Karlis Bikšė) - vienintelė išlikusi tarpukario pramonės įmonė. Liepojos gimnazija (1884 m., arch. Pauls Maks Berči). Šioje gimnazijoje mokėsi daug lietuvių, tarp jų – nepriklausomybės akto signatarai. Martyno Liuterio evangelikų-liuteronų bažnyčia (arch. Aleksandrs Zerenses). Didžiausia tarpukariu statyta Latvijos bažnyčia. Lombardo ir Taupomosios kasos pastatas (arch. Valdis Zebauers). Dabar apleistas. Rožių skveras – vadinama „Liepojos širdis“. Latvių draugijos namai (arch. Janis Blaus) - „Tautinio“ Art Deco interjeras.
Rucava, - artimiausias Lietuvos-Latvijos pasienio miestas. Sužinosite, kaip Liepoja tapo Latvijos laikinąją sostine. Kada ir kodėl Latvija įvedė į Palangą savo kariuomenę. Pamatysime ir išgirsime 1936 metais pastatytus Rucavos Evangelikų-liuteronų vargonus - dailės ir technikos paminklą. Ne mažiau įdomūs ir Liepojos Martyno Liuterio evangelikų-liuteronų bažnyčios vargonai, kurių yra net dvieji. Ši bažnyčia pasižymi ypač gera akustika. Liepojos uoste ieškosime granitinio knechto – juo pažymėta vieta, kur prisišvartavo laivas su Latvijos Laikinąja vyriausybe.
Lietuvos ir Latvijos modernizmo skirtumai: mes iki 1922 m. neturėjome savo universiteto ir dėlto jaunimas važiavo mokytis į Vakarus, ir ta kultūrinė „skriauda“ mums buvo naudinga, nes į Lietuvą, ypač į Kauną grįžo vakarietiškos idėjos. O latviai mokėsi „savo“ Rygos Politechnikoje.
