MARŠRUTAI
Gdynė – Lodzė – Varšuva
Gdynė-Torunė-Vloclavekas-Lodzė-Katovicai-Krokuva-Varšuva
Krokuva

Renesanso ir modernizmo panašumų ieškosime Vavelio pilyje. Pilies arkadų kiemo motyvus galime pamatyti Kalnakasybos ir metalurgijos akademijoje (arch. Sławomir Odrzywolski ). Ant stogo Art Deco stiliaus skulptūra, vaizduojanti Šv. Barborą, kalnakasybos globėją (skulpt. Stefan Zbigniewisz). Sužinosime apie lietuvių kilmės geologą, Santjago universiteto rektorių Igną Domeiką, radusį 27 naujų mineralų rūšis. Įžengę į Krokuvos kalnakasybos ir metalurgijos akademiją, pasijusite tarsi patekę į renesansinių rūmų kiemą.
Gdansko dailės akademijos dėstytojas, architektūros istorikas dr. Michał Pszczółkowski: „Modernistinė architektūra, ypač Krokuvoje, labai dažnai remiasi Vavelio architektūra, kuri reikšminga lenkų kultūrai ir istorijai“. Sužinosite apie unikalų „tautinio“ modernizmo stilių, būdingą Krokuvos architektūros mokyklai. Išgirsite legendą apie miesto įkūrėją Kraką ir šalia Vavelio kalvos gyvenusį slibiną.
Draudimo kompanijos gyvenamasis namas - vadintas „krištoliniu namu“ - laukia išskirtinė ekskursija.
Jogailos universiteto biblioteka (arch. Wacław Krzyżanowski). VDU istorikas dr. Kastytis Antanaitis: „Karalius Jogaila sukūrė fondą, kad studentai iš Lietuvos mokytusi Krokuvos universite, kuris tapo pirmuoju lietuvių universitetu“. Tai vienas seniausių universitetų vidurio Europoje. Čia mokėsi pusantro tūkstančio žymių lietuvių – nuo Abraomo Kulviečio iki Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės.

Jogailos universiteto profesorių namas vadintas „karstu“, arba „juoduoju namu“. Krokuvos nacionalinis muziejus. Ir Venecijos gatvės gyvenamieji namai. Keliausime „Trijų poetų“ alėja – trimis gatvėmis, pavadintomis garsiausių Lenkijos poetų – J. Slovacki, A. Mickevičiaus ir Z. Krasinski vardais. Čia gausu tarpukario modernizmo pastatų. Kelsimės autentišku „profesorių“ namo liftu, kuris, kaip ir pati laiptinė, yra daugiakampės formos. Čia į svečius mus pakvies Jogailos universiteto profesorė, rašytoja Marta Wyka, ji gyvena savo tėvo universiteto profesoriaus bute. Tyrinėdama Česlovo Milošo kūrybą profesorė ne kartą lankėsi ir Lietuvoje. Girdėsite ištraukas iš profesorės parašytos knygos, kurioje ji aprašė savo namo istoriją. Sužinosite, kad XX amžiaus pradžioje Venecijos gatve tekėjo upė.
Ką sako žmonės
iš akies ir iš širdies
prof. Marta Wyka,
rašytoja
Apie „profesorių“ namą vadintą „karstu“- tos juodosios plytelės neturi nieko bendro su gedulu. Jos buvo pagamintos pagal specialų užsakymą. Tai buvo labai šiuolaikiškas, anais laikais neregėtas architektūrinis projektas. Kaunas panašus į Krokuvą, tačiau neslegiantis, gal dėlto, kad nėra toks milžiniškas.
dr. Andrzej Betlej,
Krokuvos nacionalinio muziejaus direktorius
Jei lietuviams nacionalinio pasididžiavimo simbolis buvo Vytauto Didžioje Karo muziejus, tai lenkams – Krokuvos muziejus.
dr. Michał Pszczółkowski,
architektūros istorikas
Krokuva mums yra tokia pati reikšminga, kaip lietuviams – Vilnius. Tai miestas, į kurį malonu grįžti. Prieškario modernizmas, o juo labiau pokario architektūra, socialistinis realizmas ar modernizmas yra nepakankamai vertinami – jie yra gotikos, baroko ar renesanso šešėlyje. Manau, kad tai neteisinga.
Mums įdomi tavo nuomonė.
Pasidalink savo patirtimis, jei jau buvai šiame mieste