Objektai: Klaipėdos uostas. Jo valdyba, skambiai vadinama pirmojo lietuviško uosto „smegenimis“. Čia tarpukariu dirbo žymiausi lietuvių jūrų inžinieriai. Deja, šiandien šis pastatas yra apleistas ir tik visai neseniai gavo vertingų savybių turinčio objekto statusą. Pauliaus Lindenau laivų statykla, kur iki sovietų pasirodymo buvo pastatyti net 55 laivai. Įdomu tai, kad čia pirmą kartą buvo panaudota iki tol šiame krašte nematyta technologija – virinimas. Užsukime į greta įsikūrusią kalvę, kurioje dirbantis inžinierius M. Nedovidejev pasakos, jog įkaitintas metalas tai kaip žvaigždynai ir kosmosas. Kalvėje išlikusios tarpukarinės staklės. Locmanų namas - net kelerius metus aršias kovas kėlęs, o galiausiai įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Šiame name gyveno pirmųjų lietuviškų jūrinių laivų „Jūratė“ ir „Kastytis“ kapitonas Juozas Andžejauskas. Turėsite išskirtinę galimybę apžiūrėti senojo pastato palėpę, pro kurios langus į uostą žvelgė tuomečiai locmanai. Vokietijai užėmus Klaipėdą daugiau nei metus šis pastatas išliko Lietuvos teritorijoje vadinamojoje „laisvojoje zonoje“, kurioje iki pat sovietų atėjimo plevėsavo mūsų trispalvė. Anot istoriko Dainiaus Elerto - lietuvių ambicijos investuoti į uostą stebino vokiečius, kurie stebėjosi, kam čia tiek investuoti, jei šis kraštas kaip obuolys nukris į Reicho delną.

   Objektai: Vytauto Didžiojo gimnazija, pasak istoriko prof. Vasilijaus Safronovo, „Vienas iš įspūdingesnių pastatų Klaipėdoje iškilusių tarpukariu, kuris pasižymėjo tuo, kad jį galima drąsiai vadinti lietuviškos kultūros tvirtove vokiškame Klaipėdos mieste“. Siekiant puoselėti lietuvybę, pastato statybas iniciavo Lietuvių draugija. Sakoma, kad tai buvo bene brangiausia tarpukariu pastatyta Lietuvos mokykla, kurią tuometė spauda vadino moderniausiu pastatu visame Baltijos regione. Imanuelio Kanto mokyklos pastatas, kuriame šiandien įsikūrusi Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Tai viena iš keleto mokyklų, pastatytų Klaipėdos miesto savivaldybės ir iškilusi kaip priešprieša lietuviškajai Vytauto Didžiojo gimnazijai. Šioje mokykloje pamokos vyko vokiečių kalba, o vaikštinėjant jos koridoriais galima pamatyti ir kitų vokiškų simbolių. Retas žino, kad I. Kanto mokykloje mokėsi ir disidentas Simonas Kudirka, 8-ame deš. nesėkmingai bandęs peršokti iš „Tarybų Lietuvos“ į JAV kranto apsaugos laivą. Nukeliausime į Klaipėdoje jau 75-erius metus gyvenančio dailininko Edvardo Malinausko dirbtuves. Čia menininkas ne tik papasakos savo šeimos gyvenimo istoriją, bet ir aprodys ekspoziciją, kurioje – jo paties tapyti paveikslai.