Grįžti atgal į maršrutąKaišiadorys - miestas, atsiradęs tarsi „iš nieko“, tik XIX amžiuje, kai buvo pradėtas tiesti geležinkelis. 1862 metų kovo viduryje, pirmasis traukinys prapuškavo pro būsimus Kaišiadoris nesustodamas.
Kaišiadorių traukinių stotis, geležinkeliečių namai, unikalios konstrukcijos vandens bokštas, geležinkelio depas, kuriame tuo metu treniruodavosi iš Kauno atvykę krepšininkai ir ko gero seniausias Lietuvoje viešasis mūrinis tualetas (paskirtis išliko iki šiol). Kaišiadorių teismo pastatas, kuriame dirbo ir viena pirmųjų teisėjų moterų – Elena Masiulytė. Kaišiadorių vyskupijos rūmai, kuriuose saugoma apaštalinė konstitucija – Lituanorum gente – su autentišku popiežiaus Pijaus IX parašu. Ir „tautiškas“ sodelis, įkurtas buvusios cerkvės vietoje. Rašytojo Antano Škėmos tėvas – Antanas Škėma, Kaišiadorių amatų mokyklos direktorius, patriotas bei oratorius šiame sodelyje skeldavo ugningas kalbas. Stovėdamas ant bėgių ir rodydamas į Vilniaus pusę šaukdavo - „Lenkai vagys, Vilnių nukniso“. Apie tai jo sūnus Antanas Škėma aprašė romane „Balta drobulė”.
Traukiniai šia trasa dabar gali važiuoti 140km/h greičiu, o cariniais laikais, jie važiavo mažiau nei 40km/h. O kokia būdavo didžiausia vaikų pramoga? Važiuojant traukiniui užsikabinti už vagono ir važiuoti kartu.
