MEDIATEKA
Daugpilis

Daugpilyje nuo seno gerai sugyveno įvairių tautybių ir tikėjimų žmonės: vokiečiai, latviai ir lenkai, rusai bei žydai. Tai liudija bažnyčių kalnas – vieta, kurioje netoli vienas nuo kito stovi keturių konfesijų krikščionių maldos namai. Vienybės rūmai (arch. Verners Vitands) - didžiausias pastatas tarpukario Latvijoje. Vienybės tiltas su autentiškomis akmeninėmis atramomis. Žemės banko rūmai (dabar apleistas). Moderniausi Daugpilyje butai.
Daugpilio miesto galva Janis Volontas: „Vienybės rūmai simbolizuos naujos eros dvasią ir bus latvių tautos sugebėjimų ir amžinos Latvijos galios įrodymas“. O Latvių Draugija pastatą vadino „amžinosios latvių dvasios šventykla“.
Užlipsime į liuteronų bažnyčios varpinę, sužinosime išlikusio varpo istoriją. Sužinosime apie latgaliečių kalbą. Kaip ir žemaičiai Lietuvoje, latgaliečiai savo kalbos nelaiko dialektu. Latgalietis, istorikas Henrih Somas papasakos apie savo tėvus, jaunystės dainas ir alaus virimo ritualą. Daugpilio universiteto studentė, turinti lietuviškų šaknų - Marija Vadišiutė ne tik gros akordeonu, bet ir papasakos apie savo mišrią šeimą.

Daugpilio universitetas ir „Saulės“ mokykla Salienoje. Kaip ir Kaune, Daugpilyje carinės Rusijos valdžia XIX amžiuje pastatė tvirtovę. Strateginė vietovė visada rūpėjo ir Lietuvai. Tarpukariu Lietuvos valdžios reiškė pretenzijas į Daugpilį. Tarpukario Latvijos valdžios prioritetas - tautinis švietimas, todėl buvo uždarinėjamos lenkiškos, žydiškos ir rusiškos mokyklos ir atidaromos latviškos, kurios sudarė „Šviesos grandinę“. Aplankysime vieną šių mokyklų Salienoje. Daugpilyje gimę - aktorius ir režisierius Solomon Michoels ir tapytojas Mark Rotko. Apsilankysime svečiuose pas garsų latvių poetą, vertėją, politinį kalinį Knut Skujeniek, kuris papasakos savo šeimos istoriją, susijusią su Lietuva. Išgirsite Salomėjos Neries eiles latviškai.
Ką sako žmonės
iš akies ir iš širdies
prof. Irena Saleniecė,
Daugpilio universiteto dėstytoja
Valstiečiai buvo gana neturtingi žmonės, o jų vaikams pasiūlomi mokyklos rūmai. Tai buvo ne tik įspūdinga, bet ir didžiulė garbė. Tai buvo puiki propaganda, kad valstybė ir jos vadovas Karlis Ulmanis – rūpinasi vaikais ir jų švietimu.
Ingūna Kokina,
architektė
Kai čia atvažiavau, senieji Daugpilio gyventojai sakydavo, kaip gera buvo gyventi Ulmanio laikais. Šalis rūpinosi pasienio miestais ir nors trūko pinigų, viskas buvo daroma žmonėms.
doc. Henrihs Soms,
Daugpilio universiteto istorikas
Aš esu istorikas. Mano geriausi mokytojai buvo tėvas ir mama. Jie vienas kitam pasakojo istorijas. Jų buvo taip įdomu klausytis! Televizijos nei kompiuterių nebuvo.
Mums įdomi tavo nuomonė.
Pasidalink savo patirtimis, jei jau buvai šiame mieste