Jurbarkiečiai kitą krantą pravardžiavo „liociais“, o „liociai“ jurbarkiečius – „karnavyžiais“. „Šaunumo reikalas buvo nuvažiuoti už Nemuno ir ten įlįsti į kokius šokius ir sukelti peštynes. Mano senelis su savo broliais irgi jaunystėje tuo užsiiminėjo.“