Valstiečiai buvo gana neturtingi žmonės, o jų vaikams pasiūlomi mokyklos rūmai. Tai buvo ne tik įspūdinga, bet ir didžiulė garbė. Tai buvo puiki propaganda, kad valstybė ir jos vadovas Karlis Ulmanis – rūpinasi vaikais ir jų švietimu.