Grįžti atgal į maršrutą1918-ieji – progreso ir vilties metai. Vasario 16d. Lietuvos sostine skelbiamas Vilnius, kuris vis dar okupuotas vokiečių, dėl miesto kovoja ir lenkai, ir Rusijos bolševikai. Iš to meto spaudos: „Vilniaus trokšta visi. Sprendimas – Vilnių padaryti ne ginčo, o taikos objektu“.
Buvę pašto taupomosios kasos rūmai ir Lenkijos krašto ūkio bankas – abu pastatai statyti tuo pačiu metu. Fasaduose panaudotas smiltainis – vienas išskirtinių akmenų, kasamas būtent Lenkijoje. Abiejų pastatų vidų dekoravo Stepono Batoro universiteto dailės fakulteto dekanas Liudomiras Slendzinskis. Su lenkų ekspertu netikėtai atradome iki šiolviešai neeksponuotą taupomosios kasos rūmų centrinę freską. Iš pagrindinės salės jos nematyti, freską galima aptikti antro aukšto koridoriuje. Ant buvusio Lenkijos krašto ūkio banko fasado yra išlikęs skulptūrinis reljefas, kuris buvo Vilniaus skulptoriaus Tadeušo Godziševskio diplominis darbas „Fortūna“.
Visuomeninio draudimo bendrovės rūmai, kurie iki šių dienų savo funkcijos nepakeitė, dabar čia veikia poliklinika ir vaistinė. Ekspertai kritikuoja šiuolaikinį pirmo aukšto įstiklinimą, kuris paslėpė suapvalintą namo kampą ir sugriovė pastato visuomeninės paskirties, atvirumo idėją.
Urbanistiškai Kauno - Laisvės al. ir Gedimino prospektas buvo modernizuojamas panašiu principu, neužstatytose vietose – atsiranda valstybiniai pastatai.
