Telšiai – miestas ant septynių kalvų – lietuviškoji Roma. Vienoje iš kalvų, pavadintoje Vilniaus garbei, stovi Žemaitės (buv.Valančiaus) gimnazija - ko gero, ryškiausias modernizmo pavyzdys ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Bauhauzo mokyklai būdingas stiklinis kampas, apšviečiantisį foje, išskirtinis to meto sprendimas. Mokyklos bokštelyje įrengta astronomijos observatorija ir meteorologijos stotis, ant stogo – moderni apžvalgos terasa.
Tarpukariu, atgavus nepriklausomybę, katalikai pareikalavo provoslavų - grąžinti bažnyčią. Provoslavai bažnyčią grąžino, o katalikai sumokėjo pinigus naujos cerkvės statybai. Ant Malūnų kalvos 1935m. išdygo nauja cerkvė, kurios viduje XIXa. ikonostasas – trijų aukštų altorius.
Ant Žaliosios kalvos tarpukariu buvo pastatyta medžio apdirbimo arba dailiųjų amatų mokykla, šiandien čia Vilniaus dailės akademijos padalinys.
Ant didžiausios iš kalvų – Insulos – stovi senieji Bernardinų vienuolyno rūmai ir Telšių katedra, kurią statant buvo galvojama apie tai, kad šioje erdvėje rinksis Telšių pavieto ir Žemaitijos bajorų seimeliai. Vyskupo, Nepriklausomybės akto signataro, Justino Staugaičio pastangomis buvo pastatyti vyskupų rūmai ir kurija.
Keliaujant iš Telšių link Laukuvos – ypatingas tautinės architektūros ir kančios simbolis - Rainių koplyčia. Čia Antrojo pasaulinio karo pradžioje bolševikai nužudė beveik 80 politinių kalinių, sovietmečiu koplyčia buvo nugriauta ir atstatyta jau nepriklausomybės metais.