Grįžti atgal į maršrutąIš to meto spaudos:„Mūsų statybos darbas privalo konsoliduoti latvišką tautinę dvasią“ (Prezidentas Karlis Ulmanis, 1936 m.).
Senato ir Teisingumo ministerijos rūmai (dabar LR Vyriausybės rūmai). Žymiausio Latvijos architekto Eiženo Laubės projektuoti namai. Neįprasto tūrio daugiabučiai su biurais ir parduotuvėmis.
Ryga pirmą kartą tapo Latvijos valstybės sostine 1918 metais, Latvijai paskelbus nepriklausomybę. Didžiausia ir moderniausia iš visų Baltijos valstybės sostinių buvo vadinama „Šiaurės Paryžiumi“.
Už monumentalistinį Senato ir Teisingumo ministerijos rūmų projektą architektas Fridrichs Skujiņš gavo aukščiausią valstybinį apdovanojimą. Paradiniame vestibiulyje pastatytos skulptūros „Teisybė“ autorius Karolis Zemdega pats rinko marmurą Italijoje. XX amžiaus pradžioje Rygoje suklestėjo Jugendo stilius. Ištisos gatvės pražydo puošnaus Art Nouveau stiliaus namai, kokių, ko gero, galima pamatyti tik Paryžiuje ir Prahoje. Savo ankstyvuosius kūrybos metus Art Nouveau stiliui paskyrė tokie architektai, kaip Pauls Mandelštams, Eižens Laube.
Laisvės paminklas. Rygos politechnikos institutas (nuo 1919 m. Latvijos universitetas). Pradinė mokykla. Mežaparks. Kristaus Karaliaus bažnyčia (panaši į Kauno Prisikėlimo bažnyčią). Tautos namai (dabar Latvijos laisvųjų profesinių sąjungų rūmai), kurių kertinį akmenį 1929 m. Padėjo poetas Janis Rainis – latvių „dvasios tėvas“ ir vienas Latvijos konstitucijos autorius.
Rygos Politechnika labai tampriai susiejusi su lietuvių projektuotojų išsilavinimu. XIX a. pabaigoje, dar carinės imperijos laikais Rygos politechnikoje mokslus baigė Feliksas Vizbaras, Romanas Steikūnas, keletą metų studijavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis Laisvės paminklo Rygoje autorius gimė Mažeikiuose. Mežaparks - viena pirmuoju Europoje įgyvendinta „miesto-sodo“ idėja. Tarpukarių čia buvo pastatyta virš 100 modernistinių vilų. Čia pamatysime 1932 metais suprojektuotą statybos inžinieriaus Karlio Jansono namą. Parke esančioje atviroje estradoje rengiamos Dainų šventės. Sužinosime, kad architektas Karolis Reisonas, kuris geriau žinomas Lietuvoje nei Latvijoje, dalyvavo projektuojant Kristaus Karaliaus bažnyčią Rygoje. Rygos bažnyčios bokštas pastatytas tik prie 15 metų. Architektūros istorikė Jolita Kančienė „Man patinka paprastos, lakoniškos formos, be kažkokio dekoro. Graži forma pati savaime graži. Štai modernizme pagrindinis bruožas yra proporcija, ir tai mane žavi“. 
