Grįžti atgal į maršrutąIš to meto spaudos: „Kiekvienam atvykusiam į Panevėžį į akis krenta pavyzdingas miesto gatvių apšvietimas. Net vidurnaktį puikiausiai galima skaityti laikraštį. Panevėžio gatvės apšviečiamos geriau net už Laisvės alėją ir kitas centralines Kauno gatves“.
Lietuvos bankas - puoštas Juozo Zikaro Vyčio bareljefu, operacijos salės kupolą laiko 12 bronzinių atlantų. Ligonių kasos. Pradžios mokykla Nr. 3 – tuo metu moderniausia Panevėžyje. Iš Panevėžio apylinkių kilęs skulptorius Juozas Zikaras, kurdamas pirmąsias lito monetas, ant vienos jų pavaizdavo…paršelį. Pradinis išsilavinimas 7-12 metų vaikams tarpukario Lietuvoje buvo privalomas, o tėvams, neleidžiantiems vaikų į mokyklą, buvo skiriamos baudos. Panevėžio bankas - antrasis Songailos suprojektuotas Lietuvos banko skyriaus pastatas (pirmasis - Kaune). Pasak architektūros istorikės Jolitos Kančienės, šiandien per mažai dėmesio paveldinių pastatų priežiūrai. „Nėra to supratimo, kad tai yra prestižas, istorijos tęsinys, atminties išsaugojimas“. Iš to meto spaudos: „Ligonių kasų rūmais visi gėrisi, bet dėl langų siaurumo tai peikia, rūmai panašūs į elevatorių ar parako sandėlį“. Panevėžio siaurojo geležinkelio stotyje gros liaudiška kapela „Raskila”.
Siauruko stotis. Cukraus fabrikas. Lenkų gimnazija („Šviesos“ specialiojo ugdymo centras).
Panevėžyje buvo statomi didžiuliai, kelių aukštų pramoniniai malūnai. Grūdus veždavo iš Ukrainos, čia perdirbdavo ir eksportuodavo. Panevėžio cukraus fabriko (arch. Arno Funkas) administracinio pastato operacijų salė primena banką. Cukrus, pasak istoriko Arūno Astramskio, tarpukariu buvo prabangos prekė: ne visi galėdavo jo paragauti, o kas galėjo – vartojo saikingai. Sužinosime, kokių garsių šeimų vaikai mokėsi Panevėžio lenkų gimnazijoje, bei išgirsime šios gimnazijos pedagogo, žymaus entomologo Valerijono Straševičiaus kolekcijos istoriją. Amžininkė vaikų gydytoja Liudvika Knizikevičienė papasakos savo šeimos istoriją: jos tėvo vadovaujamoje stalių dirbtuvėje buvo gaminami baldai ir net fortepijonai. Panevėžio siaurojo geležinkelio stotyje gros Panevėžio „dūdorės“ – varinių pučiamųjų instrumentų grupė „Aukštyn“. Mažoji kunigų seminarija (K. Paltaroko gimnazija). Kristaus Karaliaus katedra. Panevėžio mergaičių gimnazija (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija).
Iš to meto spaudos: „Mažosios kunigų seminarijos pastatas - modernus, bet ne liuksusinis“, nespėtas užbaigti iki pirmosios sovietų okupacijos. Kristaus Karaliaus katedros neobarokinis fasadas sukurtas vysk. K. Paltaroko iniciatyva. Interjere – skulptoriaus Juozo Zikaro, tapytojo Jono Mackevičiaus kūriniai. „Ta įdomi šventykla turi ne tiktai sakralinės reikšmės, bet ir meno atžvilgiu labai brangintina. Tiek lietuviškų motyvų dar neparodė nė viena šventovė“, 1933 m. rašė kun. Kazimieras Jasėnas. Susipažinsime ir su iškilia vyskupo Kazimiero Paltaroko asmenybe. Pasak istoriko Arūno Astramsko, vyskupas turėjo didelį autoritetą. Po karo likęs vienintelis vyskupas Lietuvoje, buvo sovietų saugumo sekamas. Pamatysime ir išgirsime išskirtinius Panevėžio katedros pneumatinius vargonus. Panevėžio mergaičių gimnazija, arch. V. Landsbergis-Žemkalnis, kurioje mokytojavo Salomėja Nėris. „Ją mergaitės labai mylėjo, kopijavo jos manieras, jos aprangą“, - pasakoja muziejininkė Jūratė Gaidelienė. Apsilankysime žymaus Panevėžio pedagogo, kalbininko Petro Būtėno statytame name svečiuose pas jo sūnų Donatą. 
