MARŠRUTAI
Ryga – Jūrmala
Ryga-Daugpilis-Jelgava-Liepoja-Jurmala
Liepoja

Liepojos Oskaro Kalpako tiltas (spėjama, Gustavo Eifelio projektas). Vienas seniausių Latvijos metalinių konstrukcijų tiltas. Rucavos mokykla (arch. Indriks Blankenbugs). Rucavos evangelikų-liuteronų bažnyčia (XIX a., tarpukario interjeras). Rucavos gaisrinė. Liepojos cukraus fabrikas (arch. Karlis Bikšė) - vienintelė išlikusi tarpukario pramonės įmonė. Liepojos gimnazija (1884 m., arch. Pauls Maks Berči). Šioje gimnazijoje mokėsi daug lietuvių, tarp jų – nepriklausomybės akto signatarai. Martyno Liuterio evangelikų-liuteronų bažnyčia (arch. Aleksandrs Zerenses). Didžiausia tarpukariu statyta Latvijos bažnyčia. Lombardo ir Taupomosios kasos pastatas (arch. Valdis Zebauers). Dabar apleistas. Rožių skveras – vadinama „Liepojos širdis“. Latvių draugijos namai (arch. Janis Blaus) - „Tautinio“ Art Deco interjeras.
Rucava, - artimiausias Lietuvos-Latvijos pasienio miestas. Sužinosite, kaip Liepoja tapo Latvijos laikinąją sostine. Kada ir kodėl Latvija įvedė į Palangą savo kariuomenę. Pamatysime ir išgirsime 1936 metais pastatytus Rucavos Evangelikų-liuteronų vargonus - dailės ir technikos paminklą. Ne mažiau įdomūs ir Liepojos Martyno Liuterio evangelikų-liuteronų bažnyčios vargonai, kurių yra net dvieji. Ši bažnyčia pasižymi ypač gera akustika. Liepojos uoste ieškosime granitinio knechto – juo pažymėta vieta, kur prisišvartavo laivas su Latvijos Laikinąja vyriausybe.

Ką sako žmonės
iš akies ir iš širdies
Jolita Kančienė,
architektūros istorikė
Sakoma, kad pačioje Latvijoje buvo gaminama viskas nuo adatos iki traukinio vagonų. Lietuvoje tokių dalykų nebuvo, mes buvome agrarinė šalis...
prof. Alvydas Butkus,
VDU letonikos centro vadovas
Lietuvių ir latvių lyginimas gali būti toks: Prūsijos lietuvis atitiko Kuršių ir Vidžemės latvį savo kultūra, savo ekonomine padėtim. Lietuvos lietuvis atitiko latgalietį: atsilikęs, žioplas, mažaraštis, neturtingas. Nėra kitos kalbos pasaulyje, kuri būtų taip artima lietuvių kalbai.
Jolita Kančienė,
architektūros istorikė

Lietuvos ir Latvijos modernizmo skirtumai: mes iki 1922 m. neturėjome savo universiteto ir dėlto jaunimas važiavo mokytis į Vakarus, ir ta kultūrinė „skriauda“ mums buvo naudinga, nes į Lietuvą, ypač į Kauną grįžo vakarietiškos idėjos. O latviai mokėsi „savo“ Rygos Politechnikoje.

Mums įdomi tavo nuomonė.
Pasidalink savo patirtimis, jei jau buvai šiame mieste